Pasyvus Pastatas

Pasyvūs namai Lietuvoje taps privalomi

Svajojantieji apie naujus namus iš anksto turėtų apgalvoti, ar juose naudojama energija nekenks aplinkai. Ne tik dėl altruistinių tikslų – kitaip namas gali neatitikti naujų Europos Sąjungos reikalavimų. Investuoti turės visi Planuojantys statytis naujus namus Lietuvoje gyventojai apie kuo mažesnį energijos suvartojimą turės galvoti ne tik skaičiuodami savo pinigus. Europos Sąjunga įpareigojo – nuo 2020 m. gruodžio 31 dienos visi namai turės būti minimalaus energinio naudingumo, o tai reiškia, kuo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudoti energiją kuo racionaliau. Priimti naujas taisykles Europos Sąjungą paskatino skaičiavimai, kad pastatuose suvartojama 40 procentų visos Sąjungos suvartojamos energijos, o šis […]

Read more...


Po 9 metų Lietuvoje kils tik pasyvūs namai, užsienyje jau stiebiasi „protingi“ pastatai

Vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos šiandien sau kelia žmonija, – kaip sumažinti energijos sunaudojimą. Visi sutinka, kad jai gauti naudojami žemės ištekliai nėra begaliniai, o jų keliama tarša, be abejonės, blogina žmonių gyvenimo kokybę. Kita vertus, šiandieninės technologijos gali sukurti stebuklus. Vienas iš jų – kasdienybe tampantys vadinamieji pasyvūs namai, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, o ateityje patys apsirūpins net visa reikalinga energija. Pasyvaus namo šildymui per metus tereikia 15 kWh Pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas dar 1991 m. Vokietijoje, Darmstadte. Tai pastatas, kuris pats sau užsitikrina didžiąją dalį energetinių poreikių (elektrą ir šilumą). Tiesa, tuo metu tai buvo […]

Read more...


Energetiškai efektyvūs pastatai Lietuvoje ir Švedijoje

Riboti iškastiniai energiniai resursai, nuolat kylančios energijos kainos, vėjais švaistoma šiluma ir pinigai, aplinkosauginiai aspektai – tai tik keli argumentai, verčiantys rimčiau susimąstyti apie energetiškai efektyvų – pasyvųjį pastatą. APLINKOSAUGINĖS IDĖJOS-STRATEGIJA Nors šiandien apie pasyviuosius pastatus galime išgirsti vis dažniau, realiai Lietuvoje šia linkme nuveikta labai nedaug, o ir informacijos apie pasyviojo pastato principus ar techninius aspektus nėra daug.

Read more...


Devynis kartus paskaičiuok, dešimtą – STATYK! (pasyvūs ir nulinės energijos pastatai)

Arba konsultuokis su specialistais, sako Šarūnas BERKMANAS, UAB Projektų rengimo centro direktoriaus pavaduotojas projektams ir plėtrai. Reikėjo daug metų darbo, begalės skaičiavimų, seminarų, stažuočių ir parodų užsienyje, kad šiandien galėtume teigti, jog žinome atsakymus, kaip statyti mažai energijos naudojančius, pasyvius pastatus ar renovuoti esamus pagal šiuos principus. Dabar dažnai girdime: pastatų sektoriuje sunaudojama maždaug 40 proc. viso galutinio Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamos energijos kiekio ir išmetama 40 proc. anglies dvideginio. Rečiau girdime: jei viso pasaulio žmonės gyventų taip, kaip gyvena europiečiai, jiems aprūpinti reikėtų dviejų su puse planetų išteklių. Negirdime, o patys neskaičiuojame: pastato gyvavimo cikle daugiausia pinigų išleidžiame energiniams […]

Read more...


Pasyvus namas – nauja statybos koncepcija

Siekiant išsaugoti gamtą, sumažinti energetinių resursų naudojimą, vis populiaresniais tampa pasyvūs namai. Pasyvus namas tai nauja statybos koncepcija. Jau dabar Europoje stengiamasi statyti taip, kad pastatui šildyti reikėtų kuo mažiau iškastinių energijos išteklių. Šiuo metu Europos Sąjungoje rengiamas statybų įstatymų sąvadas, kuris įsigalios 2016 metais. Tuomet pasyvaus namo standartas taps bendras visose ES šalyse. Pasyvus namas – tai statybos koncepcija Pasyvus namas – tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui – energijos sąnaudos pastatošildymui ir vėdinimui per metus negali viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui (tai atitinka […]

Read more...


Next Page »